Edita Neimane
Rygos kultūros koledžo dėstytoja, režisierė

DŽIAUGSMAS - TEATRO SCENA

2007 metų lapkritį vyko 17- oji Lietuvos mėgėjų teatrų apžiūra ATSPINDŽIAI -2007, kurioje buvo parodytas 21 spektaklis. Man ši šventė buvo itin įdomi. Pirmiausia - tai galimybė plačiau susipažinti su Lietuvos mėgėjų teatrais, pamatyti jų įvairovę, pabandyti suprasti įvairios dramaturgijos šiuolaikines scenines interpretacijas. Į klausimą „Kur einame ir kas mūsų laukia?“ galima atsakyti: „Lietuvos mėgėjų teatras užpildo spragas, kurių apstu ir gyvenime, ir scenoje.“ Poezija, ryškios teatrinės formos, klasikos vertybės, informacija, komunikacija. Aš patyriau, kad organizatoriai kartu su režisieriais ir aktoriais atkuria natūralias žmogiškas reikmes džiuginti ir džiaugtis, dalytis vienam su kitu, o tai yra pirmapradė teatro esmė. Režisierių Rimanto Jacunsko, Jono Buziliausko, Astos Liukpetrienės, Gintaro Kutkausko, Angelės Juškevičienės spektakliuose jautėsi šiuolaikiškumas, ieškojimai, tikslus pataikymas į žiūrovų širdis. Astos Liukpetrienės ir Sigito Repšio šokio spektaklyje puiki plastika, ieškoma per vaidinančiųjų judesius išreikšti tai, kas vyksta scenoje. Gintaro Kutkausko poezijos spektaklyje“Keleivio byla“ jaudino viskas: detalės, scenografija, atmosfera, vaidyba. Abu Jono Buziliausko spektakliai („Sarmatų palikuonys“, „Strazdas“) stebino, kaip režisierius šiandien kalba apie žmogaus ir tautos vertybių išsaugojimą. Ilgam atmintyje išliks puiki scenografija, sudėtinga ir „stipri“ Ramūno Abukevičiaus ir  poeto Sigito Gedos dramaturgija. Režisierius Rimantas Jacunskas tiesiog tobulai  naudoja paprastus fizinius veiksmus, jis tarsi nori mums priminti, kad tikras aktorius, pirmiausia, turi būti fizinių veiksmų meistras. Režisierė Angelė Juškevičienė labai įdomiai dirba su vaikiška dramaturgija. Jos spektaklyje daug jaunų talentingų aktorių, akivaizdus didžiulis meninis auklėjamasis teatro poveikis ne tik artistams, bet ir žiūrovams. Įdomi, originali Violetos Jonkaitienės, Jono Andriulevičiaus, Daivos Gedvilienės, Justino Krisiūno, Marinos Šiškinos, Vitos Vorienės, Laimos Didžbalienės, Irenos Jocienės, Irenos Štilpaitės, Rūtos Smalskienės režisūra. Kokia žanrų, stilių, dramaturgijos įvairovė! Spektakliuose tiek daug įdomaus – groteskas, ironija, muzika, aistra, liūdesys, bet svarbiausia – gyva ir natūrali vaidyba. Ir dar ką pastebėjau – žiūrovai,  kuriems reikia kultūros, reikia teatro! Juos galėčiau pavadinti liaudies elitu: tai žmonės, kurie eina į teatrą ne tik kaip  šventėn, o dar ir tam, kad čia galėtų susimąstyti, pasiginčyti patys su savimi ir su kitais.

ATSPINDŽIAI -2007 parodė, kad mes išėjome iš aklavietės, kad darbas mėgėjų teatre prasmingas ir reikalingas. Tai labai džiugina. Teatro esmę galima suvokti tik teatre. Tuo esu įsitikinusi. Todėl dėkoju savo kolegoms - Danutei Vaigauskaitei, Irenai Maciulevičienei, Gediminui Šimkui, Ramūnui Abukevičiui - už bendravimo džiaugsmą ir suteiktą galimybę pamatyti spektaklius ir pajusti jų dvasią.