Lietuvos nacionalinis kultūros centras - Gaudeamus švenčių istorija

Baltica
Gaudeamus švenčių istorija

„Gaudeamus“ – Baltijos šalių studentų dainų šventė periodiškai rengiama Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje. Pirmas studentų festivalis įvyko 1956 metais Tartu. Festivalio idėjos pradininkas buvo dirigentas Richard Ritsing. 1967 metais festivalis buvo pavadintas „Gaudeamus“.

1956 m. liepos 7–8 d. pirmosios Baltijos šalių studentų dainų šventės ugnis liepsnojo Estijoje, Tartu dainų slėnyje. Šventėje dalyvavo per 2500 dainininkų, šokėjų ir muzikantų, svečiai iš Rusijos, Karelijos, Baltarusijos ir Ukrainos.
1958 m. liepos 5–6 d. antroji Baltijos šalių studentų dainų šventė vyko Latvijoje – Rygoje ir Siguldoje. Joje dalyvavo 3000 studentų.
1967 m. liepos 8–9 d. trečioji šventė, pavadinta „Gaudeamus”, surengta Estijoje, naujoje Tartu Tehtverės dainų švenčių estradoje, taip pat Elvoje. Joje dalyvavo 3200 atlikėjų.
1968 m. liepos 6–8 d. ketvirtasis „Gaudeamus” festivalis vyko Lietuvoje – naujoje Vingio parko estradoje ir „Žalgirio“ stadione. Vilniuje tąsyk dainavo, grojo ir šoko daugiau nei 6000 studentų iš Rygos, Talino, Tartu, Leningrado, Charkovo, Kišiniovo, Minsko, Tomsko ir kitų miestų.
1971 m. liepos 9–10 d. penktasis „Gaudeamus“ nuaidėjo Latvijoje, Rygoje, pagrindiniai koncertai vyko naujoje Uogrės estradoje. Festivalyje dalyvavo per 5000 atlikėjų.
1974 m. liepos 6–7 d. šeštoji „Gaudeamus“ šventė surengta Tartu Tehtverės estradoje ir Polvoje. Joje dalyvavo 5000 atlikėjų, tarp jų – svečiai iš Tbilisio ir Jerevano.
1978 m. liepos 7–9 d. į septintąjį „Gaudeamus“, vykusį Vilniaus Vingio parko estradoje ir „Žalgirio“ stadione, suvažiavo apie 7000 atlikėjų.
1981 m. liepos 10–12 d. aštuntojo „Gaudeamus“ koncertai vyko Uogrėje ir kituose Latvijos miestuose, o svarbiausias renginys – Rygos dainų švenčių estradoje. Į šventę susirinko daugiau nei 6500 atlikėjų, tarp jų daug šokių kolektyvų. Nuo tada „Gaudeamus“ tapo studentų dainų ir šokių festivaliu.
1984 m. liepos 6–8 d. devintąjį „Gaudeamus“ surengė Estija. Koncertai vyko Tartu, Kohtla Jervėje ir Pernu, o svarbiausias – Talino dainų estradoje. Čia dvi dienas šoko, dainavo ir grojo 6000 studentų. Ši šventė išsiskyrė žanrų įvairove: dalyvavo ne tik chorai ir tautinių šokių kolektyvai, bet ir gimnastikos, pramoginių šokių, dainų ir šokių ansambliai, pučiamųjų orkestrai, liaudies instrumentų kapelos.
1988 m. liepos 1–3 d. į dešimtąjį „Gaudeamus”, surengtą Lietuvoje, suvažiavo rekordiškai daug dalyvių – net 7000. Koncertai vyko Šiauliuose (jungtinis Latvijos delegacijos koncertas), Kaune (Estijos), o Vilniuje – net trys jungtiniai koncertai: liepos 1 d. Kalnų parke – atidarymo ceremonija ir Ansamblių vakaro koncertas, liepos 2 d. – Šokių diena „Žalgirio“ stadione, o liepos 3 d. – Dainų diena Vingio parke.
Dešimtasis „Gaudeamus” sutapo su atgimimo judėjimu, tad Lietuvos, Latvijos ir Estijos nacionalinės vėliavos studentų rankose tuomet buvo tarsi iššūkis – tikėjimo laisve simbolis.
1991 m. birželio 27–30 d. vienuoliktasis „Gaudeamus“ vyko Latvijoje – Liepojoje, Cėsyse ir Uogrėje. Į jį suvažiavo 4500 studentų iš jau nepriklausomų Baltijos šalių.

1995 m. liepos 8–9 d. dvyliktasis „Gaudeamus“ grįžo į gimtąsias vietas – Tartu dainų slėnį, naująją Tehtverės estradą. Čia koncertavo apie 5000 atlikėjų.
1999 m. birželio 25–27 d. tryliktasis „Gaudeamus” surengtas Lietuvos sostinėje. Šokių diena vyko Kalnų parke, Dainų diena – Vingio parke. Festivalyje dalyvavo 5700 atlikėjų.
2004 m. liepos 9–11 d. Latvijos sostinėje Rygoje vykęs keturioliktasis „Gaudeamus“ sutraukė per 4000 dalyvių.
2006 m. birželio 30 – liepos 2 d. penkioliktasis jubiliejinis „Gaudeamus“ vyko Estijoje, Tartu mieste. Festivalyje dalyvavo 6000 atlikėjų.
2011 m. birželio 24–26 d. XVI-asis Baltijos šalių Studentų dainų ir šokių festivalis vyko Vilniuje. Festivalyje dalyvavo 4500 atlikėjų.
2014 m. birželio 27–29 d. XVII Gaudeamus studentų festivalis vyko Daugpilyje, Latvijoje. Festivalyje dalyvavo 4600 atlikėjų.
  2018 m. birželio 22–24 d. XVIII Baltijos šalių studentų dainų ir šokių šventė „Gaudeamus“ vyks Tartu mieste, Estijoje.