Dalyviai ir pranešėjai

Lietuva

Vykintas Vaitkevičius yra archeologas, hum. m. dr., baltų šventviečių, Lietuvos ir etninių lietuvių žemių tyrinėtojas, žygeivis, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyr. mokslo darbuotojas. Nuo 1993 m. rengia ekspedicijas baltų paveldui pažinti, jų atradimai aprašyti daugelyje knygų ir straipsnių, pristatomi viešose paskaitose, ekskursijose, žygiuose. Nacionalinės dr. Jono Basanavičiaus premijos laureatas.

Alvydas Butkus yra profesorius, habil. dr., Daugpilio universiteto (Latvija) garbės daktaras. Išleido 10 knygų, 2 monografijas, per 200 straipsnių baltų kalbų ryšio, onomastikos, kalbos kultūros, politikos ir kitais klausimais. Surengė apie 50 dialektologinių, vardyno, tautosakos ekspedicijų. VDU Letonikos centro įkūrėjas ir ilgametis jo vadovas.

Daiva Vaitkevičienė yra etnologė, hum. m. dr., folkloro ir baltų mitologijos tyrinėtoja, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto vyriausioji mokslo darbuotoja, Vilniaus universiteto dėstytoja. Monografijų „Ugnies metaforos“ (2001), „Žydinti taurė: baltų gėrimai ir apeigos“ (2019), straipsnių autorė, leidinių sudarytoja, seminarų rengėja, folkloro ekspedicijų dalyvė.

Vytautas Tumėnas yra dailėtyrininkas, etnologas, hum. m. dr., Lietuvos istorijos instituto Etnologijos ir antropologijos skyriaus mokslo darbuotojas. Tyrinėja liaudies dailės ornamentiką, simboliką lyginamuoju, semiotiniu, raidos aspektais. Penkių monografijų, studijų, 60 mokslo straipsnių autorius. Etninės kultūros globos tarybos prie Lietuvos Respublikos Seimo pirmininko pavaduotojas.

Rimvydas Laužikas yra istorikas, archeologas, soc. m. dr., Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto profesorius. Tyrinėja skaitmeninių technologijų taikymą paveldo erdvėje, paveldo komunikaciją, istorijos mokslo žinių veikimą visuomenėje, Lietuvos gastronomijos istoriją, dabartinius gastronominius tapatumus. Mokslo ir mokslo populiarinimo leidinių, straipsnių autorius.

Daiva Vyčinienė yra etnomuzikologė, prof. habil. dr., Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Etnomuzikologijos katedros vedėja, sutartinių tyrinėtoja, populiarintoja, giedotoja, grupės „Trys keturiose“ vadovė. Trijų monografijų, per 100 straipsnių autorė, CD, DVD sudarytoja. Folkloro rinkėja, tradicinio dainavimo mokytoja, lektorė, folkloro festivalių rengėja. Nacionalinės dr. Jono Basanavičiaus premijos laureatė.

Dalia Urbanavičienė yra etnomuzikologė, etnochoreologė, hum. m. dr., Lietuvos muzikos ir teatro akademijos docentė. Tyrinėja senuosius choreografijos žanrus, tradicinio šokio raidą. Monografijų „Lietuvių apeiginė etnochoreografija“ (2000), „Šokamosios ir žaidžiamosios sutartinės“ (2009), per 60 straipsnių autorė. Etninės kultūros globos tarybos prie Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkė. Nacionalinės dr. Jono Basanavičiaus premijos laureatė.

Loreta Sungailienė yra etnomuzikolgė, hum. m. dr., Lietuvos nacionalinio kultūros centro nematerialaus kultūros paveldo specialistė. Skaito pranešimus etninės kultūros tradicijų išsaugojimo ir aktualizavimo temomis, veda folklorinio dainavimo mokymus, vadovauja šeimų folkloro ansambliui „Virvytė“, yra liaudies dainų atlikėja.

Vida Šatkauskienė yra muzikologė, Lietuvos nacionalinio kultūros centro direktoriaus pavaduotoja, etninės kultūros srityje dirba nuo 1983 m. Dainų švenčių Folkloro dienų, festivalio „Baltica“, kitų renginių, seminarų organizatorė, Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvado viena iš rengėjų, nacionalinio transliuotojo etninės kultūros radijo laidos (2006–2019) autorė, įvairių komisijų narė.

Eglė Valentė yra VšĮ „Ugnis ir kaukė“ vadovė, per 50 ugnies skulptūrų reginių lietuvių mitologijos, tautinių raštų ir simbolių pagrindu sumanytoja ir režisierė. Unikali 30-ies metų kalendorinių bei proginių miesto švenčių metu įvykdytų ugnies misterijų patirtis nuolat perduodama to pageidaujantiems, todėl ši meno rūšis išplito Lietuvoje, pristatoma užsienyje.

Saulė Matulevičienė yra filologė, lituanistė, hum. m. dr., nuo 2014 m. kultūros paveldo žurnalo „Būdas“ vyriausioji redaktorė, leidinių sudarytoja, paskelbusi folkloristikos, sakytinės istorijos, kultūrinės atminties tyrimų, turinti lauko tyrimų patirties. Vilniaus universitete dėsto „Lietuvių tautosakos ir mitologijos“, „Sakytinės istorijos“ ir kitus kursus. Nuo studijų metų – folkloro ansamblio „VISI“ narė.

Julija Ikamaitė yra dailininkė, keramikė, Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos mokytoja-ekspertė. Daugelio meninių ugnies, aitvarų, Vyčio, kitų projektų autorė, į jų įgyvendinimą gebanti įtraukt savo ir kitų Vilniaus mokyklų mokinius, studentus, jaunuosius kūrėjus. Sukūrė per 15 lygiadienius pažyminčių, mitinius simbolius įprasminančių renginių.

Vida Sniečkuvienė yra tautodailininkė, šiaudinių sodų kūrėja, tradicijos gaivintoja. Nuolat dalyvauja įvairiuose renginiuose, parodose Lietuvoje ir užsienyje, surengė šimtus sodų rišimo mokymų vaikams ir suaugusiems. Jos sodų yra įsigiję muziejai ir daugybė žmonių įvairiose šalyse. Dirbdama Kauno r. Antano ir Jono Juškų etninės kultūros muziejuje Vilkijoje, išgarsino jį ir kaip „Sodų karalystę“.

Bronė Surdokienė yra vytinių juostų audėja, senojo audimo ir siuvinėjimo amato puoselėtoja, mokytoja. Lietuvos tautodailininkų sąjungos, Vilniaus krašto tautodailininkų – meno kūrėjų bendrijos narė, turi meno kūrėjo statusą, yra sertifikuotų tautinio paveldo produktų meistrė. Jos meistriškais darbais pasigrožėti galima mugėse, folkloro festivaliuose, parodose, liaudies meno dirbinių salonuose.

Trys keturiose“ – sutartinių giedotojų grupė, gyvuojanti daugiau nei 20 metų. Grupės pavadinimu pasirinktas sutartinės refrenas. Atlikėjos pristato didžiulę giedojimo būdų įvairovę (dvejines, trejinės, keturinės, trejinės keturiose ir kt.), skirtingus sutartinių žanrus, senojo intonavimo ir artikuliavimo paslaptis, drauge atskleisdamos ir savo savitų balso tembrų specifiką. Grupė parengė daugybę programų, įrašė per 10 CD, yra dalyvavusi daugelyje tarptautinių folkloro ir šiuolaikinės muzikos festivalių. Pastaruoju metu atlikėjos autentišką sutartinių giedojimą sėkmingai derina su šiuolaikiniais menais. Grupės iniciatorė ir vadovė Daiva Vyčinienė.

Ratilio“ įkurtas 1968 m. Tai visuomet jaunatviškas įvairių specialybių studentų kolektyvas, vienas seniausių Lietuvoje ir bene pirmasis susibūręs mieste. Ansamblio repertuaras labai turtingas, jame – visų Lietuvos regionų, visų žanrų dainuojamasis, choreografinis folkloras, žodinė tradicija, itin gausus instrumentarijus. „Ratilio“ siekia pažinti ir skleisti tradicinės kultūros paveldą, koncertuojant įvairiose Lietuvos vietovėse, universiteto bei Vilniaus miesto renginiuose, folkloro festivaliuose, kalendorinėse šventėse, vakaronėse, įtraukiant ir žiūrovus. Nemažai koncertuota ir užsienyje, išleista 6 CD, kiti leidiniai.

Latvija

Linda Rubena yra Latvijos nacionalinio kultūros centro liaudies taikomosios dailės ekspertė. Per 30 metų organizuoja su tradiciniu taikomuoju menu susijusius renginius – nacionalines ir tarptautines taikomojo meno parodas, tradicinių amatų, darbo administravimo ir koordinavimo mokymus viešosioms liaudies meno organizacijoms, draugijoms.

Ilze Cepurniece etnomuzikologijos bakalauro studijas Jāzepo Vītolo Latvijos muzikos akademijoje baigė 2019 m., parašiusi darbą apie Gavėnios pamaldų raudas „Ryugtōs sōpes“ („Karčios raudos“). Magistro baigiamasis darbas – „Latgalių katalikų maldaknygės giesmės: istorija, tipai ir naudojimas“ (2021). Nuo 2019 m. dirba Latvijos tautosakos archyve.

Valdis Muktupāvels – daktaras, Latvijos universiteto folkloro studijų profesorius, baltų tradicinės ir šiuolaikinės muzikinės kultūros ekspertas, besidomintis tradicijų ir pokyčių, muzikos instrumentų, kultūros ir tapatybės klausimais, parašęs monografiją „Liaudies muzikos instrumentai Latvijoje“ (2018). Jis taip pat yra kompozitorius, chorinės, instrumentinės ir kino muzikos autorius.

Sandis Zučiks – asociacijos „Danču krātuve“ vadovas, liaudies šokių entuziastas. Daugiau nei 15 metų – Latvijos universiteto folklorinių šokių grupės „Dandari“ šokėjas, anksčiau šokęs ir keliuose sceninių šokių ansambliuose. Nuo 2017 m. aktyviai renka, tiria, filmuoja ir populiarina folklorinius šokius.

Dace Martinova – asociacijos Etninės kultūros centro „Suiti“ vadovė, etnografinio ansamblio „Gudenieku suiti“ narė.

Lidija Jansone – etnografinio ansamblio „Gudenieku suiti“ vadovė.

Gita Lancere yra etnomuzikologė, studijavo Latvijos muzikos akademijoje. Nuo 1988 m. – Latvijos radijo žurnalistė, nuo 2009 m. – folkloro ekspertė Latvijos nacionaliniame kultūros centre. 2009, 2012, 2015 ir 2018 m. dalyvavo organizuojant folkloro festivalį „Baltica“, tačiau kaip radijo žurnalistė festivalį stebėjo nuo pat pirmojo 1988 m.

Māra Mellēna studijavo filosofiją Latvijos universitete; nuo 2012 m. – doktorantūroje (daktaro disertacija „Komunikacinė tradicijos dimensija“). Nuo 2016 m. Nacionalinio švietimo centro folkloro projektų koordinatorė. Tarptautinio vaikų ir jaunimo folkloro festivalio „Pulkā eimu, pulkā teku“ meno vadovė (nuo 1989 m.) ir tradicinės kultūros mokymo programos „Pulkā eimu, pulkā teku“ vadovė (nuo 2009 m.).

Signe Pucena yra tradicinės kultūros tyrinėtoja, atlikėja ir prodiuserė. 2002 m. pačios įkurtos tarpdisciplininio meno grupės „Serde“ programos direktorė. Suvokdama kultūrinės atminties ir svarbių praktikų praradimą, grupė nuo 2005 m. bendradarbiauja su folkloro ir tradicinės kultūros tyrinėtojais.

Viļōnīši“ – 1989 m. įkurtas folkloro ansamblis, kurio pavadinimui pasiskolintas parapijos vardas. Ansamblis atstovauja Latgalos regionui. Jo repertuare – visų tradicinių žmogaus gyvenimo švenčių dainos. Nuo 1994 m. „Viļōnīši“ dalyvauja festivalyje „Baltica“, Latvijos dainų ir šokių šventėse, festivaliuose Latvijoje, Lietuvoje, Baltarusijoje, Nyderlanduose, Rumunijoje ir Lenkijoje. Koncerte bus galimybė susipažinti su Vilanų krašto dainomis ir žaidimais, užrašytais lenkų kilmės folkloro rinkėjos Stefanijos Ulyanovskos. Vadovė Inga Stafecka.

Estija

Anti Lillak yra Estijos nacionalinio muziejaus edukatorius, kurio misija – populiarinti istoriją ir archeologiją platesnei auditorijai. Jo interesai apima ir finougrų tautų kultūras, jų šaknis, tarpkultūrinius kontaktus bei šiuolaikinę kultūrinę praktiką.

Kristiina Ross yra Estų kalbos instituto (Talinas) mokslo darbuotoja. Jos pagrindinė studijų sritis buvo ankstyvoji estų Biblijos ir himno vertimų istorija. Dabartinis jos projektas susijęs su tapatybės bei galios santykiais ir kaip tai atsispindi XVI–XVIII a. literatūroje.

Madis Arukask yra folkloristas, Tartu universiteto docentas. Tyrinėja Šiaurės Europos ir Šiaurės Vakarų Rusijos suomių tautosaką ir liaudies tikėjimus. Pranešime daugiausia dėmesio skirs ankstyvųjų finougrų ir baltų genčių judėjimui Baltijos jūros link maždaug prieš 2000 metų ir su tuo susijusiems jų natūralios aplinkos, gyvenimo būdo ir įsitikinimų pokyčiams. Labiau nei tautybė tuomet žmonėms buvo svarbus išgyvenimo būdas ir su juo susiję religiniai įsitikinimai, vaizdiniai.

Inna Raud tyrinėja tautinę tekstilę ir paveldo technologijas, koordinavo ir dėstė ilgalaikius mokymų ciklus apie tautinius kostiumus Kurgjoje ir Setomoje. Knygų „Vändros parapijos liaudies kostiumai“ ir „Pernu apskrities liaudies kostiumai“ autorė.

Inna Jürjo yra Talino universiteto istorijos, archeologijos ir meno istorijos centro vyresnioji mokslo darbuotoja. Tyrinėjo Baltijos šalių maisto kultūros istoriją gamybos, vartojimo ir kultūros aplinkos istorijos požiūriu, parašė straipsnių apie gėrimo kultūrą Estijoje viduramžiais ir ankstyvaisiais naujaisiais laikais, miesto gyvūnus, maistą ir kūną viduramžiais ir kt.

Janika Oras yra Estijos literatūros muziejaus Estijos folkloro archyvo vyresnioji folkloro ir etnomuzikologijos mokslo darbuotoja. Tyrimų temos – estų tradicinės dainos atlikimas ir atlikėjai. Dėsto tradicinę muziką Estijos muzikos ir teatro akademijoje bei Viljandžio kultūros akademijoje, veda tradicinio dainavimo seminarus, kuriuose mokomasi skirtingų sričių finougrų runų dainų ir naujesnių estų liaudies dainų.

Sille Kapper yra Talino universiteto Baltijos šalių kino, žiniasklaidos ir menų mokyklos docentė, dėstanti liaudies kultūrą, praktikuojanti šokių mokytoja, folkloro ansamblio „Leigarid“ meno vadovė. Jos mokslinė veikla orientuota į šokio tradicijas ir atgimstantį liaudies šokį.

Kristi Pumbo yra Estijos folkloro tarybos informacijos ir projektų vadovė. Antrus metus vykdo akcijos „Hakkame santima!“ mokymo programą, skirtą stiprinti persirengėlių tradicijas Estijoje. Anksčiau vadovo Estijos muziejaus po atviru dangumi Švietimo skyriui, kurio tikslas – plačiajai visuomenei pristatyti Estijos valstiečių istoriją ir liaudies kalendorines šventes.

Ingrid Rüütel – žymi Estijos folkloristė, etnomuzikologė. Estijos literatūros muziejaus vyresnioji tyrėja. Rinko ir studijavo estų, kitų finougrų tautosaką – daugiausia liaudies dainas ir muziką, skaitė pranešimus tarptautinėse mokslinėse konferencijose, jas organizavo. Sudarė ir redagavo finougrų tautų liaudies muzikos tyrimų rinkinius, šaltinių publikacijas, įrašų antologijas. Aktyviai organizavo Estijos folkloro judėjimą ir formavo kultūros politiką, kuravo diplominius magistro ir daktaro darbus.

Kristin Kuutma yra Tartu universiteto kultūros studijų profesorė ir UNESCO katedros Nematerialaus kultūros paveldo taikomųjų studijų vedėja. Ne tik atlieka mokslinius tyrimus ir dėsto, bet ir pirmininkauja Estijos nacionalinės UNESCO komisijos tarybai bei atstovauja Estijai tarpvyriausybiniame Nematerialaus kultūros paveldo išsaugojimo konvencijos komitete.

Krista Sildoja yra etnomuzikologė, muzikos mokytoja. Vadovavo tradicinės muzikos studentams Tartu universiteto Viljandžio kultūros akademijoje, Estijos muzikos ir teatro akademijoje. 1997 m. įkūrė Estijos Etnostovyklą, 2012 m. Mostėje – liaudies muzikos mokyklą. Ilgą laiką buvo Estijos folkloro tarybos valdybos narė, 2016 m. festivalio „Baltica“ meno vadovė.

Helle-Mare Kõmmus yra Hyjumos salos liaudies kultūros specialistė, liaudies šokių mokytoja. Vadovauja liaudies šokių kolektyvams „Kohvilähkrid“, „Taidelaid“, folkloro grupei „Dagö“. Nuo 1987 m. yra 11 Estijos šokių švenčių kūrybinių grupių narė.

Helin Pihlap Estijos muzikos ir teatro akademijoje įgijo instrumentinės muzikos pedagogikos magistro laipsnį ir dirba smuiko mokytoja. Tartu jaunimo folkloro festivalio programų vadovė ir viena iš reprezentacinės Tartu folkloro grupės „Maatasa“ klubo vadovų.

Leesikad“ – vaikų ir jaunimo ansamblis iš Talino. Ansamblio programas sudaro šokiai, dainos, žaidimai ir instrumentinė muzika iš visos Estijos. Vilkimi tradiciniai XIX a. liaudies kostiumai yra rankų darbo, iš dalies pačių šokėjų pasigaminti, laikantis liaudies kostiumų specialistų nurodymų.